 |
Era Ti Maggiu
Era ti maggiu,
li rondini alla chiazza
ca fiscavanu e si confondianu culli voci ti li contadini.
La chiazza, a do tutti si cuntravanu la sera
pi lla sciurnata ti la matina.:
ci alli pummutori, ci alli vigni, a zappari tutti quanti si scia.
“ Ue' cumpà! stai purmisu pi crai? amu zappari ca la ramegna sta crisci!.”
Zappa osci e zappa crai, da ramengana non è cazzu cu sindi vai!
Quanti discorsi ti li randi maggiu ntisi, a ci megghiu la sapia.
Era ti maggiu,
la scola quasi sta spicciava, che presciu.
La matina a girari ntra lu paisi,
lu pomeriggiu a do Don Domenicu a sciucari.
A palloni, a stacchia, a pitrudduli e pallini.
Che sciurnati quand'eramu vagnoni!
Era ti maggio.
“Valiò, ausati ca fori amu sciri.”
All'acqua la pompa mi tuccava.
Sirma a cannottiera tuttu sudatu:
“ Vaglio, pigghiami lu mbili.”
“Muerti ti la ramegna, no riesci mancu cullu acchi stu mbili,”
E sirma .. ai voglia cu rritava, 'mo vegnu mo'.
A mienzu fori aggiu crisciutu, maggiu mparatu ce significa,
cu stai sotta llu soli pi tanti ori.
Vani ca nci la cunti a figghiuma comu si campava na fiata.
A ognunu li ricordi sua, e sapitivili tiniri,
ca li rondini e li vecchi contadini sta cumincianu a spariri.
Ricordi ati truatu, e ricordi ati lassari
Ca tutti ntra lu cori pi sempri vannu custodiri!.
scritta da: Giulio Carbone
|
 |